Didžioji zylė

Mityba

Maista renka medžiuose ir ant žemės. Daugiausia maitinasi vabzdžiais ir augaliniu maistu.

Žiema lankosi lesyklose, kur minta trupiniais, lašiniais, grūdais, sėklomis. Didžioji zylė – naudingas sodo paukštis, naikinantis kenkėjus.

Išvaizda

Viršugalvis, gerklė ir pagurklis juodi, melsvo atspalvio spindesio. Nugarinė dalis gelsvai žalia. Skruostai balti. Pakaušyje balta dėmė. Sparnai melsvai pilki su šviesia skersine juostele. Kūno apatinė pusė geltona, tik gerklė, juostelė per krūtinės ir pilvo vidurį ir pauodegys juodi. Patelės kūno apatinė pusė gelsva, o ant krūtinės juoda juostelė ne tokia ryški. Sveria 16-17 g.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje labai dažna rūšis – manoma, kad peri 350 000 – 600 000 porų.

Priešai

Zylių priešai yra žmonės, katinai, pliešrieji paukščiai.

Perėjimas

Lizda pradeda sukti balandžio mėnesį, o kiaušinius pradeda dėti

balandžio mėnesio pabaigoje - gegužes pradžioje. Patelė padeda 8-12 kiaušinių.

Ji peri 13 - 15 dienų.

Amžius

Didžioji zylė išgyvena apie 10 metų.

Lotyniškas vardas yra Parus major major.

Čia yra Didžiosios zylės jaunikliai.