Lietuvos gyvūnai

Mityba Maista renka medžiuose ir ant žemės. Daugiausia maitinasi vabzdžiais ir augaliniu maistu. Žiema lankosi lesyklose, kur minta trupiniais, lašiniais, grūdais, sėklomis. Didžioji zylė – naudingas sodo paukštis, naikinantis kenkėjus . Išvaizda Viršugalvis, gerklė ir pagurklis juodi, melsvo atspalvio spindesio. Nugarinė dalis gelsvai žalia. Skruostai balti. Pakaušyje balta dėmė. Sparnai melsvai pilki su šviesia skersine juostele. Kūno apatinė pusė geltona, tik gerklė, juostelė per krūtinės ir pilvo vidurį ir pauodegys juodi. Patelės kūno apatinė pusė gelsva, o ant krūtinės juoda juostelė ne tokia ryški. Sveria 16-17 g. Paplitimas Lietuvoje Lietuvoje labai dažna rūšis – manoma, kad peri 350 000 – 600 000 porų. Priešai Zylių priešai yra žmonės, katinai, pliešrieji paukščiai. Perė jimas Lizda pradeda sukti balandžio mėnesį, o kiaušinius pradeda dėti balandžio mėnesio pabaigoje - gegužes pradžioje. Patelė padeda 8-12 kiaušinių. Ji  peri 13 - 15 dienų. Am...

 Maistas Didžioji antis minta sėklom, vaisiais, taip pat ir buožgalviais, vabzdžiais, žuvimis ir kirmelėm. Ieškodama maisto nardo po vandenį. Amžius Naturaliai didžiosios antis išgyvena iki 15 metų . Išvaizda Gaigalų plunksnų spalva yra pilka, krūtinė ruda, nugara rusva su juodu apvadu. Galva žalsvai melsva su baltu žiedu ant kaklo. Patelės netiek ryškios, jos yra pilkai rudos ir tik antsparniai turi metališkai – melsva veidrodėlį kaip ir gaigalų. Paplitimas Lietuvoje Lietuvoje  tai dažniausiai sutinkama laukinių  ančių  rūšis. Priešai Didžiosios anties priešai tai lapės, kiaunės, meškėnai ir dalis plešriujų paukščių. Čia pavaizduoti patelė ir gaigalas (patinelis).              Jie labai gerai skraido ir gali pasiekti net 90 km/h greitį. Mama antis su jaunikliais.

Mityba Gandrai yra  meseėdžiai  tai reiškia jis valgo tik mėsa. Jis valgo driežus, varles, rūpužes, vabalus, žuvį. Savo jauniklus maitina jauniais sliekais ir vabzdžių lervomis. Gyvenimo trukmė Baltieji gandrai įprastai išgyvena iki  22 metų . Jie pradeda poruotis 3-4 metų amžiaus.  Ilgiausiai išgyvenęs gandras gyveno šveicarijoje - jis sulauke 39 metų amžiaus. Išvaizda Jie yra 100-115 cm ilgio ir sveria 2,3–4,5 kg. Jų snapas ir kojos raudonos, nagai juodi, visas kūnas baltas ir sparnų galiukai juodi. Jaunikliai maži, visas kūnas pilkas ir jų kojos ir snapas juodas. Paplitimas Lietuvoje Baltieji gandrai - tai labai dažna rūšis, dabar jų Lietuvoje yra apie 20 tusktančių gandrų (2016 duomenys). Gandras yra Lietuvos nacionalinis paukštis Štai taip atrodo baltojo gandro jaunikliai. Gandro migracijos kelias - net 11 000 km.