Didžioji antis

 Maistas

Didžioji antis minta sėklom, vaisiais, taip pat ir buožgalviais, vabzdžiais, žuvimis ir kirmelėm.
Ieškodama maisto nardo po vandenį.

Amžius

Naturaliai didžiosios antis išgyvena iki 15 metų.


Išvaizda

Gaigalų plunksnų spalva yra pilka, krūtinė ruda, nugara rusva su juodu apvadu. Galva žalsvai melsva su baltu žiedu ant kaklo. Patelės netiek ryškios, jos yra pilkai rudos ir tik antsparniai turi metališkai – melsva veidrodėlį kaip ir gaigalų.


Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje tai dažniausiai sutinkama laukinių ančių rūšis.


Priešai

Didžiosios anties priešai tai lapės, kiaunės, meškėnai ir dalis plešriujų paukščių.


Čia pavaizduoti patelė ir gaigalas (patinelis).





















            

Jie labai gerai skraido ir gali pasiekti net 90 km/h greitį.






Mama antis su jaunikliais.
















































Comments

Post a Comment

Popular posts from this blog

Pilkoji varna

Image
Mityba Minta beveik viskuo, bet daugiausia įvairiais vabzdžiais, kiaušiniais, peliniais graužikais ir paukščiu jaunikliais. Žiema lesa  įvairias maisto atliekas ir dvesėnas. Medžioklė Lietuvoje pilkosios varnos medžiojamos nuo liepos 1 d. iki kovo 1 d ., bet jų medžioklė nepopuliari. Išvaizda Kūnas juodai pilkos spalvos, patino ir patelės galva, gerklė, pagurklis, uodega ir sparnai juodi. Kita kūno dalis pilka.  Snapas  ir kojos juosvi. Jauniklių apdaras blankesnis. Kūno ilgis 44-54 cm, išskleistų abiejų sparnų tarpugalių atstumas 84-100 cm, kūno masė 396–675 gramų . Amžius Patikimai aiškios informacijos apie pilkųjų varnų amžių iki šiol beveik nėra, bet interneto svetainės tiegia, kad pilkosios varnos išgyvena iki 17 metų . Paplitimas Lietuvoje Lietuvoje tai  dažnas  ir įprastas paukštis.   Pilkosios varnos intelekto lygis ir kaip septynmečio vaiko . Taip atrodo varnos jauniklis.
Read more

Didžioji zylė

Image
Mityba Maista renka medžiuose ir ant žemės. Daugiausia maitinasi vabzdžiais ir augaliniu maistu. Žiema lankosi lesyklose, kur minta trupiniais, lašiniais, grūdais, sėklomis. Didžioji zylė – naudingas sodo paukštis, naikinantis kenkėjus . Išvaizda Viršugalvis, gerklė ir pagurklis juodi, melsvo atspalvio spindesio. Nugarinė dalis gelsvai žalia. Skruostai balti. Pakaušyje balta dėmė. Sparnai melsvai pilki su šviesia skersine juostele. Kūno apatinė pusė geltona, tik gerklė, juostelė per krūtinės ir pilvo vidurį ir pauodegys juodi. Patelės kūno apatinė pusė gelsva, o ant krūtinės juoda juostelė ne tokia ryški. Sveria 16-17 g. Paplitimas Lietuvoje Lietuvoje labai dažna rūšis – manoma, kad peri 350 000 – 600 000 porų. Priešai Zylių priešai yra žmonės, katinai, pliešrieji paukščiai. Perė jimas Lizda pradeda sukti balandžio mėnesį, o kiaušinius pradeda dėti balandžio mėnesio pabaigoje - gegužes pradžioje. Patelė padeda 8-12 kiaušinių. Ji  peri 13 - 15 dienų. Am...
Read more

Baltasis gandras

Image
Mityba Gandrai yra  meseėdžiai  tai reiškia jis valgo tik mėsa. Jis valgo driežus, varles, rūpužes, vabalus, žuvį. Savo jauniklus maitina jauniais sliekais ir vabzdžių lervomis. Gyvenimo trukmė Baltieji gandrai įprastai išgyvena iki  22 metų . Jie pradeda poruotis 3-4 metų amžiaus.  Ilgiausiai išgyvenęs gandras gyveno šveicarijoje - jis sulauke 39 metų amžiaus. Išvaizda Jie yra 100-115 cm ilgio ir sveria 2,3–4,5 kg. Jų snapas ir kojos raudonos, nagai juodi, visas kūnas baltas ir sparnų galiukai juodi. Jaunikliai maži, visas kūnas pilkas ir jų kojos ir snapas juodas. Paplitimas Lietuvoje Baltieji gandrai - tai labai dažna rūšis, dabar jų Lietuvoje yra apie 20 tusktančių gandrų (2016 duomenys). Gandras yra Lietuvos nacionalinis paukštis Štai taip atrodo baltojo gandro jaunikliai. Gandro migracijos kelias - net 11 000 km.
Read more